Believe that dreams come true

Take a look at yourself in a mirror. Who do you see looking back? Is it the person you wanna be? Or is there someone else you are ment to be, the person you should have been, but fell short off. Is someone telling you “you can’t” or “you won’t” , because you can. Believe that love is out there. Believe that dreams come true everyday, because they do. Sometimes, happyness doesn’t come for money or fame, or power. Sometimes happyness comes from good friends and family, and from the quiet nobility of leading a good life. Believe that dreams come true everyday, because they do. Believe that dreams come true everyday, because they DO! So take a look at that mirror and remind yourself to BE happy, because you deserve to be. Believe that, and believe that dreams come true everyday, because they do.

Poezija

Kadangi dabar skaitau Justino Marcinkevičiaus eilėraščių rinktinę, tai noriu keletu eilėraščių pasidalinti

*****

kalnai kuriais lėkiau
klanai kuriais bridau
darbai kuriuos laikiau
sparnai kuriais skridau

tegu sakau tegu
ne mano manyje
rugelis po dalgiu
ugnis akmenyje

nukritusi šalia
gyvybės valanda
žalia žalia žalia
juoda juoda juoda

GIMTINĖ

Tavo mažam lange
laikas gesina mane.
Paukštis aš, paukštis,
lizdą susukęs
tavo šauksme.

Toj gryčioj senoj - atminty
gyvenimą kabinu
kaip kryžių ant sienos:
arti
šventų dienų.

Po tėvo tylia senatve,
po artimųjų mirtim -
giliau ir giliau į tave,
artyn ir artyn.

Aukštyn tie meilės kalnai,
skaidryn vilties ežerai:
- - - - - - - - - - tenai
- - - - - - - - gerai.

EKSPROMTAS

Nusijuoksi - nusijuoks gamta.
Imsi verkti - ir gamta pravirks.
Panorėsi - net žvaigždė, ir ta
trumpučiu eilėraščiu pavirs.

Bet pažvelgsi į save - tamsu.
Ir tik menkas šviesulys - tenai,
kur nedrąsiai ištari: esu.
O daugiau jau ničnieko nežinai.

Bloga nosis

Sutaisiau šiandieną kompiuterį! Užsimanė Arnas įsirašyti vakar naują antivirusinę ir kompiuteris LAAAAABAAAAAIIII sulėtėjo. Na bet po ilgo kankinimosi pavyko sutaisyti (didžiuojasi savimi). O! Ką tik nukrito dar viena nuotrauka nuo mano sienos. Ai ir tegul, nežadu klijuoti iš naujo. Tarp kitko, dvi dienas iš eilės nosis pasruvo kraujais, žiūrėsim ar šiandien pavyks išvengti to. Beje, pradėjau (na jau įpusėjau) skaityti knygą! Keista? Man irgi :D Džeromo Selindžerio "Rugiuose prie bedugnės" , noriu pažiūrėti ko ji jau tokia bloga, kad "privertė" nužudyti du žmones. Taipogi, esu peršalęs, snarglys bėga pastoviai, gerklę skauda, vis tiek teks ryt į sodą važiuoti dirbti. Na ir gerai, pamėtysiu į krepšį tuo pačiu :D

Ponų šeštadienis

Vakar nuvažiavau pas močiutę, padėjau malkas pjauti ir nešti. Grįžau anksčiau negul tikėjausi, todėl turėjau begalę laiko nusimaudyti ir pažiūrėti South Park. Nuėjau miestan, apsiprekinau ir išvažiavau pas savo Ponią. Pažiūrėjome Serj'o Tankian'o koncertą, manoji Ponia padarė nuostabius pietus, po to išjungėme alektrą prisidėdami prie žemės dienos. Anksti nuėjome miegoti, naktį siautė didelė audra (ne lovoje, o lauke :D ). Trumpai pasakius, buvo nuostabi para praleista kartu :)

Vis dar nerandu savęs... Nors ir esu laimingas, bet paskutiniu metu vis labiau jaučiuosi sugniuždytas. Mokykla... Pavargau, liko vos keletas mėnesių, bet man jau viskas per gerklę lenda. Gerai dar, kad su Big D nueinu krepšinio pažaisti, tai atitraukia mane nuo šito mėšlo.
Vakar padariau matematikos namų darbus, didžiavausi savimi, bet to neužtenka. Jaučiu, kad dar nesu pasirengęs studijuoti, bet tai ką daryti kitąmet? Dribti? Xa! Kur?!
Na, stengsiuosi atiduoti paskutines jėgas ir eisiu toliau mokytis.

Muzika ir mokslai

Ne už kalnų įskaitos, po to egzaminai. Tėvai neduoda ramybės su klausimais kur žadu stoti ir kuo būti. Po velnių, nežinau! O jie pyksta ant manęs, kad nežinau. Manot pats nepykstu? Dar sukasi mintys apie grupę. Vargu ar kas beišeis. Vargu ar bekoncertuosim dar nors kartą. Gaila, tikrai gaila. Bet kaip visada sakydavau, nereikia liūdėti, o tik atsiminti geriausias akimirkas ir džiaugtis tuo ką turėjai. Einu paklausyti Linkin Park'ų ir pasimelsti (juokingai skamba šitai) kad ryt per lietuvių nepaklaustų :D

Tarp džiaugsmo ir liūdesio tik vienas žingsnis

Tarp džiaugsmo ir liūdesio tik vienas žingsnis. Paskutinėmis savaitėmis esu toks laimingas, ne tiek iš išorės, kiek viduje. Nepasakyčiau, kad labai tai parodau, bet aplinkiniai pastebi. Keista. Pats savęs nepažįstu, kaip JIE gali mane pažinoti?

Bijau, kad vėl likimas pakiš koją ir vėl būsiu „krizėje“. Koks šis žodis tapo juokingas ir nuvalkiotas. Šiaip ar taip, visada būna – džiaugiesi gyvenimu, viskas nuostabu ir tik BUMBT! Apsiverčia viskas 180°. Bijau šito. Netiek dėl savęs kiek dėl artimų žmonių, ypač dėl JOS. Per mėnesį laiko JI man susuko galvą ir tapo vienu brangiausiu žmogumi. Kas bus toliau? Nenoriu svajoti, nes dažniausiai mano svajonės dužta ir įvyksta viskas atvirkščiai. Nors įsivaizduoju save kartu su JA po 5-10 metų. Jau dabar jaučiuosi lyg būtume šeima. Kartu praleidome 4 dienas su mažomis pertraukėlėmis per kurias spėdavau pasiilgti jos. Ech.. Myliu JĄ.