Tarp džiaugsmo ir liūdesio tik vienas žingsnis

Tarp džiaugsmo ir liūdesio tik vienas žingsnis. Paskutinėmis savaitėmis esu toks laimingas, ne tiek iš išorės, kiek viduje. Nepasakyčiau, kad labai tai parodau, bet aplinkiniai pastebi. Keista. Pats savęs nepažįstu, kaip JIE gali mane pažinoti?

Bijau, kad vėl likimas pakiš koją ir vėl būsiu „krizėje“. Koks šis žodis tapo juokingas ir nuvalkiotas. Šiaip ar taip, visada būna – džiaugiesi gyvenimu, viskas nuostabu ir tik BUMBT! Apsiverčia viskas 180°. Bijau šito. Netiek dėl savęs kiek dėl artimų žmonių, ypač dėl JOS. Per mėnesį laiko JI man susuko galvą ir tapo vienu brangiausiu žmogumi. Kas bus toliau? Nenoriu svajoti, nes dažniausiai mano svajonės dužta ir įvyksta viskas atvirkščiai. Nors įsivaizduoju save kartu su JA po 5-10 metų. Jau dabar jaučiuosi lyg būtume šeima. Kartu praleidome 4 dienas su mažomis pertraukėlėmis per kurias spėdavau pasiilgti jos. Ech.. Myliu JĄ.